Renovacijos sąlygos puikios, bet kaimynus įtikinti sunku
Kaip jis pats teigė, to priežastis labai paprasta – kaimynai nepritaria namo renovacijai. Klaipėdoje prie Kretingos gatvėje šiuo metu renovuojamo 63 namo vykusio renovadinio metu V. Rimkus sakė beveik 10 metų kartu su žmona bandantis perkalbėti kaimynus, tačiau visos pastangos nueina niekais.
„Mano namas yra 16-os butų. Nors jis mažas, tačiau jo gyventojams susitarti labai sunku. Namo, kuriame aš gyvenu, kaimynai renovacijai labai priešinasi. Aš puikiai žinau šią sritį. Ir nuo 2005 m. kartu su žmona aiškiname programų naudą, bet vis tiek žmonių įtikinti nepavyksta. Dabar yra puikiausios sąlygos – tik imk ir daryk. Vėliau renovacija bus žymiai brangesnė, nes sumažės valstybės parama“, - kodėl iki šiol gyvena nerenovuotame name, atskleidė kitų daugiabučių modernizaciją prižiūrintis techninis prižiūrėtojas.
Pasidomėjus, kaip sekasi sutarti su šiuo metu atnaujinamų daugiabučių gyventojais, jis atskleidė, kad žmonės turėtų būti aktyvesni. Anot pašnekovo, juos ganėtinai sunku įkalbėti ateiti į susirinkimus, kuriuose sprendžiami svarbūs klausimai. O vėliau, kai pradedami įgyvendinti priimti sprendimai, susirinkimuose nedalyvavę gyventojai pateikia daugybę klausimų ir netgi prašo paaiškinti, kodėl su jais tai nebuvo derinta.
Statybininkus ne tik kontroliuoja, bet ir moko
Kelių uostamiesčio daugiabučių atnaujinimo darbus prižiūrintis V. Rimkus yra klaipėdietis. Tačiau kitų miesto modernizuojamų namų rangovus prižiūri techniniai prižiūrėtojai ir iš kitų miestų. Visgi tokios tendencijos, pasak pašnekovo, turėtų nelikti. Kadangi, jo nuomone, techninis prižiūrėtojas statybininkus lankyti turėtų kasdien.
Jo teigimu, rangovai specialiai pažeidimų nedaro, didžioji jų dalis – dėl statybininkų žinių trūkumo. V. Rimkus pripažino, kad kai kada juos tenka mokyti, kaip reikia teisingai atlikti tam tikrus darbus. O kai statybininkai sužino, ko iš jų tikimasi, darbas eina kaip iš pypkės.
„Darbininkus kartais reikia mokyti. Sunkiausia jiems sekasi montuoti apšiltinimo sistemą. Jie nemoka teisingai tinkuoti. Armavimo sluoksnio storis turi būti nuo 3 iki 5 mm, tinklelis – vienas trečdalis nuo paviršiaus. Tačiau kartais statybininkai šio reikalavimo nesilaiko. Kai tai pastebėjau, ėmiau prapjauti apšiltinimo sistemas ir matuoti. Jei storis vos 1,5 ar 2 mm, tokia situacija labai bloga. Vėjas gali sulaužyti plokštes. Kokybė yra labai svarbu, todėl darau viską, ką reikia, kad ji būtų kuo geresnė. Kadangi yra tokie armavimo reikalavimai, jų turi būti laikomasi“, - griežtai kalbėjo techninis prižiūrėtojas.
Į vėdinimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus
Visgi jis linkęs manyti, kad gyventojai, pasiryžę modernizuoti savo daugiabutį, turėtų didesnį dėmesį skirti vėdinimo sistemos atnaujinimui. „Kiekvienas modernizuotas namas privalo turėti normalią vėdinimo sistemą. Manau, kad šį klausimą reikia spręsti valstybės mastu: jei vėdinimo klausimas neišspręstas, nereikia derinti projekto. Ventiliacija turi būti gera, nes vėdinimas per langus yra sunkiai suprantamas dalykas. Tai turėtų tapti privalomu dalyku“, - teigė V. Rimkus pridėjęs, kad gera vėdinimo sistema leidžia sumažinti šilumos nuostolius.
Galiausiai pasidomėjus, kokia daugiabučių modernizacijos nauda, techninis prižiūrėtojas pripažino, kad ja abejoti nereikėtų. Anot jo, atnaujinus greta stovintį namą gyventojai per metus už trijų kambarių šildymą moka 800 litų mažiau nei iki modernizacijos.
Vis dėlto jis stebėjosi, kad kai kurie žmonės renovacijai nesiryžta netgi žinodami, kad šalia esančio namo gyventojai, modernizavę savo namą, žiemos laukia žymiai mažiau jaudindamiesi dėl aukštų šildymo sąskaitų. O kai kas nemato bėdos, jei gyventi tenka avarinės būklės pastate.
„Šitas namas, prie kurio vyksta renovadienis, yra ganėtinai geros būklės, bet buvo ir avarinių daugiabučių. Balkonai ištrupėję taip, kad kėlė pavojų aplinkiniams, o žmonės vis tiek nenorėjo renovacijos“, - stebėjosi pašnekovas.
Klaipėdoje vykusio renovadienio metu modernizuojamų arba tam besiruošiančių namų gyventojai ir administratoriai taip pat susitiko su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus pavaduotoju Algirdu Genevičium ir kitais specialistais, Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojais.
